Patarimai


GYVENAMŲJŲ NAMŲ GYVENTOJAMS 

   Nekaupti ir nelaikyti daugiabučių namų bendro naudojimo patalpose nereikalingų daiktų ir baldų, susitvarkyti laiptų aikštelės, koridorius, praėjimus bei laiptinės;   Nerakinti ir neužgriozdinti evakavimui skirtų durų ir liukų balkonuose, atblokuoti ir atlaisvinti kitus išėjimus, skirtus žmonėms evakuoti;   Neužstatyti privažiavimo kelių prie daugiabučių gyvenamųjų namų bei gaisrinių hidrantų;   Nepalikti be priežiūros gaminamo maisto  ant viryklių ar krosnelių;  Naudotis tik techniškai tvarkingais elektriniais buitiniais, šildymo prietaisais, elektros instaliacija, tinkamai juos eksploatuoti;   Savarankiškai mokytis ir mokyti vaikus apsisaugojimo nuo nelaimės metodų ir būdų, suvokti tikslios informacijos ir pranešimo apie nelaimę svarbą ir kaip elgtis joms įvykus, nelikti abejingam kaimyno nelaimei;   Gyvenamuose patalpose įrengti autonominius dūmų detektorius;   Nelaikyti  suslėgtų dujų balionų ypač degių, labai degių medžiagų  rūsiuose, ir cokoliniuose  aukštuose.

KŪRENIMAS

   Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.   Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių, nes galima jomis apsinuodyti. Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės, norėdami, kad krosnis per greitai neatvėstų. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi. Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai – lengvas apsvaigimas, suima mieguistumas, netenkama sąmonė. Jos bespalvės ir bekvapės, tai pavojingiausia. Apsvaigusį nuo smalkių žmogų – išveskite į gryną orą ir nedelsiant kvieskite medikus (tel. 112 arba 03), o patalpas gerai išvėdinkite.

KAIP ELGTIS PATEBĖJUS PERNYKŠTĖS ŽOLĖS GAISRĄ

   Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus.   Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis.    Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.   Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.   Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius.

 

KAIP ELGTIS PERKŪNIJOS METU

    Žaibai pavojingesni, jeigu pastatas stovi aukštoje vietoje, ant stogo yra išsikišusių daiktų (antenų, dūmtraukių, vėjarodžių) arba šalia auga dideli medžiai. Miestuose ir gyvenvietėse, kur dėl įvairių įrengimų pastatai yra gerai įžeminti, žaibų sukeliami gaisrai daug retesni. Todėl, kol neįvyko nelaimė, geriausia ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie jau yra, patartina patikrinti, ar jie gerai įžeminti, tvarkingi.    Žaibuojant ir griaudžiant geriau pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Būtina išjungti visus elektros prietaisus ir antenas. Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdžius, būti prie elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, prie kurių auga aukšti medžiai. Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.   Perkūnijai užklupus lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausiai pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje. Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsdami skubėkite į krantą. Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau ir pralaukite perkūniją.  

KAIP ELGTIS KILUS GAISRUI AUTOMOBILYJE

   Automobilyje pajutus kvapą, kuris nėra susijęs su pravažiuojamos aplinkos kvapu, iškart sustokite kelkraštyje.   Jei automobilyje yra keleivių, būtinai juos išlaipinkite.   Nedelsiant užgesinkite variklį, tačiau neištraukite raktelių iš užvedimo spynelės.   Išlipę iš transporto priemonės iškvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112.   Atrakinkite variklio dangtį salone esančia rankena, nes vėliau to padaryti nebus galima dėl aukštos temperatūros poveikio. Tik šiek tiek pravėrę variklio dangtį pradėkite gesinimą gesintuvu įpurškiant gesinimo medžiagos į abi variklio skyriaus puses po 2 sekundes.   Jei ugnies nepavyksta prigesinti, atsistokite saugiu 3-5 atstumu nuo automobilio ir laukite ugniagesių.

 

JEI SUDAUŽĖTE TERMOMETRĄ IR IŠPYLĖTE GYVSIDABRĮ

Sudužus medicininiam termometrui, kuriame yra 25g gyvsidabrio, demerkurizacijos (gyvsidabrio garavimo sumažinimo) darbus galima atlikti patiems. Nesistenkite jo lašelių išvalyti pašluoste, nes jūs tik įtrinsite gyvsidabrį ir padidinsite jo garavimo paviršių. Tam, kad surinktumėte gyvsidabrį pasiruoškite: sandariai užsukamą talpą su vandeniu, paprastą šepetėlį, guminę kriaušę, popierinį vokelį, pleistrą, šlapią laikraštį, pašluostę, kalio permanganato tirpalą, muilo ir karšto vandens. Su šepetėliu surenkami matomi lašeliai, pradedant rinkti nuo užteršto ploto krašto į vidurį, į popierinį vokelį. Smulkesnius gyvsidabrio lašelius galima surinkti gumine kriauše, o smulkiausius "priklijuoti" ant pleistro. Surinktas gyvsidabris patalpinamas į stiklinį indą su vandeniu ir sandariai uždaromas. Vartojant cheminius demerkurizatorius pašalinami gyvsidabrio likučiai, kurių neįmanoma surinkti mechaniškai. Todėl vieta, kurioje buvo pasklidęs šis metalas išvaloma drėgnu laikraščiu, išplaunama kalio permanganato tirpalu ir muilo - vandens tirpalu ir patalpa gerai išvėdinama. Gyvsidabrį galima rinkti ir varinių šepetėlių ar plokštelių pagalba. Varinis šepetėlis ar plokštelė trumpam pamerkiami į rūgštį, po to jais renkamas gyvsidabris, kuris lengvai prie vario prilimpa ir amalguojasi. Grindys, kur pasklido gyvsidabris išplaunamos iki 70-80oC pakaitintu muilo-sodos tirpalu, o po to viskas perplaunama vandeniu. Atlikus visus demerkurizacijos darbus, būtina nusiprausti su muilu rankas ir veidą, išsiskalauti dantis, persirengti ir išplauti rūbus.

KAIP ELGTIS ĮGĖLUS BITĖMS, ŠIRŠĖMS, VAPSVOMS IR KAMANĖMS

Įgėlimo rimtumą lemia keletas faktorių: vabzdžio rūšis, įgėlimų vieta kūne, įgėlimų skaičius bei žmogaus jautrumas. Įgėlimo išvengti ne visuomet įmanoma, bet atsargus elgesys gali padėti. Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų. Atsargiai vaikščiokite basi po žydinčią pievą. Atsiminkite, kad geliančiąsias skraiduoles vilioja prakaito kvapas, ryškių spalvų gėlėti drabužiai. Venkite vietų, kur formuojamos gyvatvorės, pjaunama ar šienaujama žolė. Atvirose vietose atsargiai valgykite ledus, gerkite kvapius ir saldžius gėrimus. Nebūkite arti avilio, ypač bičių išskridimo iš avilio juostoje. Neerzinkite vabzdžių, nesistenkite jų vaikyti. Lėtai, be panikos, nedarydami staigių judesių, nemosikuodami rankomis, atsitraukite (jei įmanoma į patalpą, kurioje galima užsidaryti).

Įgėlus vabzdžiui:

•  Pasišalinkite iš vietos, kurioje Jus sugėlė. Pavojaus atveju bitė paskleidžia kvapą, kuris privilioja kitas bites. Jei liksite įvykio vietoje, Jus gali vėl sugelti. •  Kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei žmogus alergiškas vabzdžių įkandimams arba atsirado alerginė reakcija (odos bėrimas, pabrinkimas, oda blykšta arba rausta, sutrinka kalba - tampa neaiški, nerišli, pasunkėja ar sutrinka kvėpavimas, prasideda švokštimas, galvos svaigimas, bendras silpnumas, pereinantis į mieguistumą, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, drebulys, šaltkrėtis, pakyla temperatūra, greitėja pulsas, krinta kraujospūdis, netenkama sąmonės). Darykite dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą jei sustojo kvėpavimas ar širdies darbas. •  Stenkitės kuo greičiau pašalinti geluonį. Bitės įgėlimo vietoje palieka geluonį ir gali įgelti tik vieną kartą. Tuo tarpu vapsvos, širšės geluonies nepalieka ir gali gelti daug kartų. Jei geluonis liko, kaip galima greičiau ištraukite jį staigiu judesiu ar bandykite pašalinti geluonį braukdami per jį nagu arba peiliu. Traukdami stenkitės nespausti gale esančio nuodų maišelio, kad nuodai neištekėtų. Įkastos vietos su geluonimi nespauskite, nes taip jo nepašalinsite, tik įspausite į organizmą papildomą dozę nuodų. •  Nuimkite visus papuošalus (žiedus, apyrankes, kojų papuošalus), nes sugelta galūnė gali sutinti. •  Įgėlimo vietą nuplaukite vandeniu ir muilu. Dėkite šaltą kompresą - šaltą vandenį arba ledą, įvyniotą į audeklą (tiesiogiai ant odos ledo dėti negalima) - tai gali padėti sumažinti tinimą bei niežulį.

SAUGIAI  ELKIMĖS  PAPLŪDIMYJE

Besidžiaugdami artėjančios vasaros šiluma turime nepamiršti ir dėl karščio kylančių pavojų. Žmonės karštį toleruoja nevienodai, todėl rekomendacijų, kokia temperatūra gali būti pavojinga, nėra. Svarbu įsiklausyti į savo organizmo poreikius ir paisyti rekomendacijų, kurios padės gerai jaustis, išlikti darbingiems net ir karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų. Dėl karščio didžiausias pavojus gresia kūdikių ir vaikų (iki 4 metų) bei pagyvenusių žmonių, ypač vyresnių nei 75 metų, sveikatai ar net gyvybei. Dėl karščio organizmas netenka daug skysčio, todėl to pasekmė – miokardo infarktas ar ūminis insultas. Jei norite pasimėgauti saule nepatirdami neigiamo jos poveikio, nepamirškite: - karštą dieną neužsibūti saulėje, ypač jos venkite nuo 11 iki 15 val., nes tada ji pavojingiausia; - gerti  geriausia - vandenį, natūralias sultis, nesaldintą arbatą. Labai svarbu ir maistas, valgykite lengvai virškinamą; - vengti alkoholio, sūraus maisto, tonizuojamųjų gėrimų; - pasirūpinti tinkama natūralaus pluošto apranga, lengva avalyne, dėvėti galvos apdangalą; - naudoti apsauginį kremą nuo saulės; - per karščius riboti fizinį aktyvumą, ypač lauke. Karštomis dienomis prie ežerų, upių ir kitų vandens telkinių plūsta atsivėsinti vaikai ir suaugusieji. Vanduo – puiki pramoga ir poilsis, tačiau jame slypi daug pavojų. Nerimą kelia didėjantis skęstančių bei nuskendusių žmonių skaičius. Šiltėjant orams, prasideda maudymosi sezonas, tad būkite atsargūs prie vandens telkinių. Labai svarbu žinoti,  kaip elgtis prie vandens telkinių. ♦ Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas. Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai. Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus. Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį,- prieš tai juo apsišlakstykite. Negalima plaukti prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais. Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti. Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į savę atkreipkite mojuodami rankomis.Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.). Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę. Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), kuri neskęsta, ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti. Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

KAIP ELGTIS, PUČIANT STIPRIAM VĖJUI

Pučiant  stipriam vėjui lūžta dideli medžiai, krinta jų šakos, griūna silpnos konstrukcijos statiniai, virsta nepritvirtinti įrenginiai. Be to, gali sutrikti ryšiai ir elektros energijos tiekimas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir rekomenduoja  kaip elgtis kilus stipriam vėjui.    Perspėkite darbuotojus apie artėjantį pavojingą hidrometeorologinį reiškinį ir informuokite, kokie darbai turi būti nutraukti. Pučiant stipriam vėjui sustabdykite  krovos darbus su kranais bei kituose objektuose, nedirbkite su atvira ugnimi.   Sutvirtinkite laikinus pastatus, statinius, mechanizmus, laikinas konstrukcijas, įrenginius. Sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius ir kitas angas;   Išneškite iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinkite. Svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius,  pasirūpinkite kuro atsargomis ir pasirenkite gamybos proceso avariniam sustabdymui;   Nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatykite automobilių po medžiais;   Jei gyvenate kaime, uždarykite tvartų, namų duris, langus, langines;   Namuose turėkite žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių;   Nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu jūs vis dėl to privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms;   Neužmirškite savo kaimynų: pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai ar mažamečiai vaikai, šiuo metu leidžiantys laiką be tėvų. Pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems arba informuokite kaimynus,  kad nelaimės atveju jie gali skambinti  skubios pagalbos  telefonu 112.

KAIP ELGTIS PER KARŠČIUS

Karštas oras yra ne tik malonumas, bet ir pavojaus gyventojų sveikatai šaltinis. Aukšta aplinkos oro temperatūra (dažniausiai 30 ir daugiau laipsnių), didelė santykinė oro drėgmė,  intensyvi saulė gali iššaukti žmogaus organizmo perkaitimą ar saulės smūgį. Tačiau ne tik kaitra, bet ir trumpiau trunkantys karščiai gali turėti neigiamos įtakos gyventojų savijautai.Rekomenduojamos prevencinės priemonės, švelninančios karščio ir saulės žalingą poveikį žmogaus organizmui:  • Pridenkite galvą apdangalu ar dėvėkite kepurę,  dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius,   renkitės šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius, avėkite odinę avalynę; •  Ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę. karštuoju metų laiku fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose; •  Gerkite dažniau nei troškina, geriau nuolat ar reguliariai (kas 1-2 val.) po truputį drungną vandenį, arbatą arba vandenį su citrinos sultimis, kuo ilgiau jį išlaikant burnoje. Geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgšties vanduo, vaisių ir daržovių sultys; Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą, o geriausia – daug vaisių ir daržovių, daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų; •  Jei perkaistama lengvai, padės dušas, apsitrynimas rankšluosčiu, suvilgytu vėsiame vandenyje, vėsaus vandens ar sulčių gėrimas, ramybės būsena;  •  Jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis). Jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite ant šono, vėdinkite, nieko negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą. •  Dėl karščio didžiausias pavojus gresia kūdikių,  vaikų bei pagyvenusių žmonių, ypač vyresnių nei 75 metų, sveikatai ar net gyvybei. Jei pajuntate net ir menkiausius skausmus širdies srityje, vargina dusulys, silpnumas ar kiti negalavimai, būtinai turite kreiptis į specialistus.

KAIP ELGTIS IŠGIRDUS CIVILINĖS SAUGOS SIGNALĄ

Atmintinė gyventojam: nelaimės, didelio masto avarijos įvyksta netikėtai. Tokiais atvejais gyventojai perspėjami šiais civilinės saugos signalais: įspėjamuoju garsiniu signalu ,,Dėmesio visiems“ ir įspėjamaisiais balsu skelbiamais signalais ,,Cheminis pavojus“, ,,Radiacinis pavojus“, ,,Katastrofinis užtvindymas“, ,,Potvynio pavojus“, ,,Uragano pavojus“, ,,Oro pavojus“ ir ,,Perspėjimo sistemos patikrinimas“.

„Dėmesio visiems“ įspėjamasis pulsuojatis 3 min. trukmės kaukimo garsinis signalasskelbiamas gyventojams apieartėjančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos grėsmę perspėti perspėjimo sistemos patikrinimo ar pratybų metu. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Išgirdę šį signalą:  ♦ nedelsiant įsijunkite radiją ar televizorių,  išklausykite pranešimą, griežtai vykdykite rekomendacijas.

„Radiacinis pavojus“ balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie realų ar gresiantį radioaktyviosios taršos pavojų atitinkamoje teritorijoje. Šis signalas skelbiamas  ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas,  nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus.  Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Išgirdę šį signalą:   atidžiai išklausykite pranešimą, griežtai laikykitės rekomendacijų, pasirūpinkite stabiliojo jodo preparatais (kalio jodidu arba kalio jodatu), jei buvo toks nurodymas, jei liekate namie, sandariai uždarykite langus, orlaides, uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas. Duris uždenkite storu audeklu, jei yra galimybė, eikite į artimiausią slėptuvę. Jei gavote nurodymą evakuotis, pasiimkite: pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlę, nepamirškite reguliariai vartojamų vaistų,   dokumentus (pasą, gimimo ir santuokos liudijimus, atestatą, diplomą, nuosavybės dokumentus), pinigus ( grynuosius pinigus, kreditines korteles, vertybinius popierius, brangenybes), šeimynines relikvijas,   maist o 2-3 dienoms, reikalingus drabužius (pagal sezoną), tualetinius reikmenis, asmenines apsaugos priemones, nešiojamąjį radijo imtuvą, žibintuvėlį, atsarginius elementus, žiebtuvėlį. Išeidami iš namų: užsidėkite respiratorių arba užsiriškite burną vatos ir marlės raiščiu, išjunkite dujas, elektros prietaisus, užsukite vandens sklendes. Jei gyvenate kaime, suvarykite gyvulius į tvartą, sandariai uždarykite duris,   sandariai uždenkite šulinius,   užterštoje vietovėje nelieskite daiktų plikomis rankomis.

„Cheminis pavojus“balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie realų ar gresiantį cheminės taršos pavojų atitinkamoje teritorijoje. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.Išgirdę šį signalą, Jei esate lauke, stenkitės kuo skubiau išeiti iš užterštos zonos. Eikite civilinės saugos specialistų nurodyta kryptimi. Jei esate namie, uždarykite duris, langus, orlaides, uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas, sudrėkinkite rankšluosčius ar audeklo gabalus ir jais užkimškite durų apačią,   langus ir duris sandariai apklijuokite lipnia juosta, uždenkite šulinius. Jei ketinate evakuotis, pasiimkite dokumentus, pinigus, maisto 2–3 dienoms,   reikalingus medikamentus, apsivilkite drabužiais, nepraleidžiančiais vandens, apsiaukite guminius batus,   pasiimkite dokumentus, pinigus, maisto 2–3 dienoms, reikalingus medikamentus, apsivilkite drabužiais, nepraleidžiančiais vandens, apsiaukite guminius batus,   išjunkite elektros prietaisus, užsukite vandens, dujų sklendes,   išeidami iš namų užsidėkite respiratorių arba užsiriškite burną vatos ir marlės raiščiu,   į slėptuvę ar kitas nurodytas patalpas eikite statmenai vėjo krypčiai, atviromis vietomis, venkite aukštos žolės, tankiai apsodintų vietų,   nesislėpkite žemumose, rūsiuose, tuneliuose.

„Katastrofinis užtvindymas“ balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie katastrofinio užtvindymo grėsmę dėl galimos avarijos Kauno hidroelektrinėje. Šis signalas skelbiamas Kauno m., Kauno, Šakių, Jurbarko, Šilutės r. gyventojams, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams, kuriems gresia tiesioginis užtvindymas, ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per įvardintų savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir  vietinius transliuotojus. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Išgirdę šį signalą, atidžiai išklausykite pranešimą ir vykdykite nurodymus.

„Potvynio pavojus“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie potvynio grėsmę dėl polaidžio ar intensyvių liūčių pakilus upėse vandens lygiui iki pavojingos ribos. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir  vietinius transliuotojus. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.Išgirdę šį signalą, pasirūpinkite savo turtu, gyvuliais, namais, namuose sukelkite daiktus kuo aukščiau, įrenginių (mechanizmų) metalines konstrukcijas patepkite tepalu, apsirūpinkite plaukiojimo priemonėmis, gumine avalyne, turėkite ne mažiau kaip 10-čiai parų ilgai negendančių maisto produktų, medikamentų, geriamojo vandens, degtukų, žvakių, žibalinių lempų, malkų, mobiliojo ryšio telefoną, radijo imtuvą. Jei nutarėte evakuotis, prieš palikdami namus, užsukite vandens, dujų sklendes, išjunkite elektrą,  pasiimkite dokumentus, pinigus, vertybinius popierius, brangenybes, būtiniausius daiktus, maisto produktų, medikamentų, užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus, apie išvykimą informuokite seniūniją, kad būtų žinoma, kiek žmonių liko galimo potvynio (užtvindytoje) teritorijoje.

„Uragano pavojus“ balsu skelbiamassignalas, įspėjantis apie artėjantį hidrometeorologinį reiškinį, galintį sukelti ekstremaliąją situaciją. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalas gali būti perduodamas ūkio subjektų vadovų, savivaldybių administracijų direktorių sprendimu. Jeigu nelaimė didelė, šį signalą skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Išgirdę informaciją, kad artėja uraganas jei gyvenate kaime, suvarykite gyvulius į tvartus, uždarykite tvartų, namų duris, langus, langines, sutvirtinkite pastatų stogus,  išjunkite elektros prietaisus ir dujas,   turėkite nešiojamąjį radijo imtuvą,     būkite kuo toliau nuo langų,  atidėkite keliones, būkite namie,  jei uraganas užklupo lauke, nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų,     audros metu nesinaudokite mobiliuoju telefonu,  jei esate mieste, slėpkitės gyvenamųjų namų laiptinėse, kitose priedangose.

„Oro pavojus“ – skelbiamas visiems gyventojams, kai kyla tiesioginė priešo užpuolimo grėsmė. Skelbiamas tik Krašto apsaugos ministerijos sprendimu.Išgirdę šį signalą,    atidžiai išklausykite informaciją ir vykdykite duotus nurodymus,     eidami į slėptuvę pasiimkite tualetinių reikmenų, medikamentų, nešiojamąjį radijo imtuvą,  jei liksite namie, imkitės apsaugos priemonių: lipnia juosta ar kt. apklijuokite langų stiklus, užtraukite užuolaidas, įsiveskite į vidų savo šunis, kates ir t.t., persikelkite į kambarį be langų (jei toks yra).

„Perspėjimo sistemos patikrinimas“ – balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie  vykdomą  perspėjimo sistemos patikrinimą. Šis signalas skelbiamas taip pat ir kai įvyksta nesankcionuotas sirenų įjungimas. Jis skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas,  regioninius ir vietinius transliuotojus.




Puslapis "Patarimai" atnaujintas 2014-09-09